Kelias į Šventaduobę
Plokščių k., Šakių r. sav.
Legenda pasakoja, kad kažkada Nemunu plaukęs Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Piemenys jį pagavę ir atnešę į bažnyčią. Iš bažnyčios paveikslas pradingęs, o žmonės jį radę prie šaltinio nedidelio upelio krante. Paveikslą vis nešę į bažnyčią, bet iš čia jis dingdavęs ir vis atsirasdavęs prie to paties šaltinėlio. Tada žmonės nutarę toje vietoje pastatyti koplytėlę su altorėliu ir palikti ten paveikslą. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX amžiuje. Šie greitai supuvo, todėl apie 1927–1928 m. Plokščių ūkininko Prano Rimkaus rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta. Iš akmenų išmūryta grota, pavidalu primenanti Mergelės Marijos apsireiškimo vietą Lurde, todėl vadinama lurdu. Šaltinio vanduo, anot vietos gyventojų, turįs stebuklingą gydomąją galią. Porcinkulės atlaidų metu čia laikomos šv. Mišios. Čia taip pat vyksta giesmių ir poezijos popietės. Iki lurdo nuo Bažnyčios gatvės veda tautodailininko Zigmo Sederevičiaus mediniais skulptūriniais stogastulpiais puoštas takas. Prie pat laiptų link lurdo stovi medinis baltas, saikingai puoštas kryžius.
