Šilelio miško kryžių kalnelis
Šilelio miškas, Vilkaviškio r. sav.
Kryžių kalnelis susiformavo prie šaltinėlio, kurį žmonės vadina Šventuoju. Legendos byloja, kad kitados šio šaltinio vandens būta nepaprasto: pavilgę juo akis neregiai praregėdavo, nusiprausus greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Ir mūsų dienomis pasitaiko pasakojimų apie stebuklingus išgijimus, daugelis tiki Šventojo šaltinėlio stebuklinga galia. Iš tolimiausių kampelių atvykę žmonės šlakstosi vandeniu, ant kalnelio šalia šaltinėlio stato kryželius. Metams bėgant kryželių vis daugėjo, tad vietiniai kalnelį prie šaltinėlio ėmė vadinti Kryželių kalneliu. Kada čia imta statyti kryželius, tikslių žinių nėra. Vienas pasakojimas byloja, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą neturtingas valstietis sapne matęs Švč. Mergelę Mariją, kuri jo prašiusi ties šaltinėliu pastatyti kryžių. Vargšas žmogus negalėjęs išpildyti prašymo, nes neturėjęs nei arklio, nei vežimo, nei medžio iš ko gaminti, tik kirvį. Papasakojęs sapną žmonai ir prašymą pamiršęs. Po kurio laiko vėl susapnavęs Dievo Motiną, kuri jį tikino, kad tik jis galįs pastatyti kryžių. Susapnavęs tą patį sapną trečią kartą, jis ryte nuėjęs pas kaimyną ir jam viską papasakojęs. Šis jį nuraminęs ir pažadėjęs padėti. Jie nuvažiavę į mišką, nupjovę ąžuolą ir netrukus prie šaltinėlio stovėjęs kryžius. Žmonės patikėję, kad čia Dievo galybė, pradėję lankyti kryžių, melstis, šlakstytis šaltinėlio vandeniu, įtikėję, jog vanduo gydo nuo įvairiausių susirgimų, ypač akių ligų.
