Šilavoto Davatkynas
Naujasodžio k., Prienų r. sav.
Šilavoto Davatkynas įsikūręs Naujasodžio kaimo pušyno šlaite. Daugiau nei šimtmetį čia veikė neformalus moterų vienuolynas, kuriame gyveno pamaldžios moterys – davatkėlės. Davatkyno pradininkė Marijona Dabrišiūtė nedideliame jos brolių pastatytame namuke apsigyveno 1895 m., o netrukus šalia ėmė kurtis kitos pamaldžios moterys. Čia jos slapta mokė vaikus rašto ir poterių, rūpinosi ligoniais ir vargšais, aktyviai dalyvavo bažnytiniame gyvenime, tvarkė bažnyčią. Pokariu nuo trėmimų davatkėlių namuose slėpėsi aplinkiniai gyventojai. Visą šimtmetį čia gyvenusios davatkėlės takeliu kasdien skubėdavo į bažnyčią. 2006 m. šis takas paženklintas į medžius pakabintomis koplytėlėmis su skulptūromis, pastatytais koplytstulpiais. Davatkėlių per šimtą metų čia gyveno keturiolika, tačiau beveik visos vienodais vardais – Onos, Marijos, Magdalenos, Veronikos, todėl ir šių šventųjų atvaizdus matome koplytėlėse. Taip pat yra ir šv. Kotrynos skulptūrėlė, nes tokie atlaidai vyksta Šilavoto bažnyčioje, ir Švč. Jėzaus Širdies skulptūra, atliepianti bažnyčios titulą. Kylant takeliu link šventoriaus medžiuose kabo koplytėlės su šventųjų vyrų skulptūromis: Lietuvos globėjo šv. Kazimiero, ligonių globėjo šv. Roko, Dangaus vartų sergėtojo šv. Petro, kovotojo su blogiu ir žemdirbių globėjo šv. Jurgio. Taip pat stovi spalvinga šv. Antano skulptūra, pridengta stogeliu, skirta parapijos įkūrėjui klebonui Antanui Radušiui atminti. Prie lieptelio stovi koplytstulpis su piligrimų globėjo šv. Jokūbo atvaizdu. Daugumos skulptūrų autorius – žinomas kryždirbys ir skulptorius Adolfas Teresius.
